Žinau, kad ir tu kovoji su savais demonais. Jie apspinta tave, išlindę iš tamsiausių kerčių vos tik pasilieki vienas. Ar bijai jų?
Man įdomu, ką jie tau daro? Ar žaloja tave? Taip, kaip tai daro manieji… Ar jie smelkiasi gilyn, po oda ir tavo paties rankomis drąsko veidą ir kūną? Užvaldo mintis; tave visą kol nebepriklausai sau. Nevaldai savęs.
Ar jie neleidžia tau miegoti? Sukeldami nerimą, nervinius sutrikimus, haliucinacijas? Ar draudžia tau valgyti, atimdami maistą? Susargdina tave… Emociniu išsekimu, nervine bulimija, anoreksija… Verčia nekęsti savęs. Kol palieka susinaikinti. Sunaikinti patį save. Nes galiausiai jie pasitraukia, grįžta atgal į tamsą, lyg būtų niekuo dėti. Lyg visas šis pragaras būtų tik tavo paties kaltė.
Atsakyk, ar ir tu tai išgyveni, kol taip įtikinamai man šypsaisi? Manęs neapgausi. Esu jau daug patyrusi. Matau kovos randus ant tavo rankų, tamsius ratilus aplink akis ir savidestrukciją išduodantį žvilgsnį. Matau, su kokiais demonais kovoji. Nesislėpk.
Daugiau: https://www.facebook.com/kasdienybeskontrastai/?ref=bookmarks
Rodyk draugams